paskoliukas

Investavimas ir rizika: kodėl svarbios žinios, mokymasis ir kontrolė?

Išgirdus sąvoką „investavimas“, ne vienam kyla asociacijos su dideliais finansais ir, be abejonės, su didele rizika. Žinoma, tiesos čia yra nemažai, tačiau visko nereikėtų mauti ant vieno kurpaliaus. Natūralu, kad praėjusiame amžiuje galimybių investuoti praktiškai nebuvo, greičiausiai ir ne vienas vidutinio amžiaus asmuo, augęs ir brendęs sovietinėje santvarkoje, neturėjo jokių galimybių nė pagalvoti apie investicijas ir nuosavą verslą. Socialistinė santvarka atmetė bet kokias galimybes dirbti savarankiškai – galiojo kolektyvinis darbas ir kolektyvinė sąmonė. Jei kažkam ir pavykdavo užsidirbti savarankiškai, tai tik patyliukais, slapta, niekam per daug nežinant arba tiesiog slapta kažką iš kažkur „privatizuojant“.

investmentsMūsų šaliai įžengus į nepriklausomybės laikotarpį, vis dažniau pasigirsdavo šnekų apie investavimą, tačiau daugeliui tai kėlė asociaciją su kažkuo, kad yra labai vakarietiška, svetima, o kartu ir nesuprantama ar net pavojinga. Ir šiandien yra nemažai manančių, kad pinigus reikia ne investuoti, bet kruopščiai kišti į kojinę – taupyti. Tačiau, laimei, atsiranda tokių, kurie, sukaupę tam tikras sumas, nuolat ieško būdų, kur pinigus sėkmingai „įdarbinti“, kad jie atneštų dar didesnius pinigus. Investavimo kelias, nors ir nelengvas, yra įdomus ir pilnas iššūkių. Čia ir labai dažnai pasiteisina posakis „kas nerizikuoja, tas negeria šampano“. Tačiau verta panagrinėti ir tas priežastis, dėl kurių žmonės investavimą laiko rizikingu ir painiu reikalu.

Mokymų stygius

Žmonės mokosi tam, kad ateityje galėtų tapti arba samdomaisiais darbuotojais, arba taip vadinamais freelanceriais – dirbančiais sau laisvųjų specialybių atstovais. Dar besimokydami mokykloje gauname bazinių ir ypač praverčiančių žinių, svarbiausių įgūdžių, be kurių pajudėti iš vietos būtų labai sunku. Ne vienas, dar sėdėdamas mokyklos suole, įgyja su finansais, matematika, buhalterija, ekonomika ir panašiais mokslais susijusių žinių. Tačiau mokykloje dažniausia neįskiepijama, kad galime būti patys sau viršininkai ir rinktis individualų, nuo niekieno nepriklausomą kelią. Kitaip tariant, iki pat šių dienų diegiama kolektyvinė sąmonė. Mokykloje nėra verslo pagrindų, čia neįdiegiami įgūdžiai, būtini pradedančiajam verslininkui ar būsimajam investuotojui. Visto to rezultatas – moksleiviai negauna elementarių žinių, nesusipažįsta, kaip investuoti išvengiant rizikos ir visiško turto praradimo.

Skaityti daugiau...

Ieškantiems būsto kredito

vilniusIeškantys būsto neretai suvokia, kad įpirkti tokį, kokio nori nebus lengva, o gal net ir visai nėra šansų. Kol vieniems tai tampa šiokia tokia problema, kiti žino būda kaip padėti ir tuo pat metu uždirbti – tai banko suteikiamas kreditas būsto įsigijimui.

Imdami kreditą būstui galite sau leisti įsigyti tokį gyvenamą plotą, apie kurį svajojate, kuris geriausiai atitinka Jūsų šeimos poreikius, planus. Žinoma, dėl to tenka kiekvieną mėnesį mokėti kredito įmokas, tačiau šios pastaruoju metu gerokai mažesnės nei mokesčiai už nuomą. Turintiems stabilias ir pakankamas pajamas kredito įmokos bankui ar kitai kredito įstaigai, nekelia jokių rūpesčių.

Nors būsto paskola ir turi visą galybę privalumų, kai kuriems žmonėms vis dar baisu įsipareigoti, skolintis. Dažniausiai baiminamasi dėl tikimybės prarasti darbą, pasikeitus šeimos pajamoms ar kitose panašiose situacijose. Tačiau čia pagelbėti gali būsto paskolų draudimas, kuris apsaugo nuo minėtų situacijų, suteikia galimybę net ir netekus darbo neprarasti būsto ar nepanerti į sunkiai įveikiamą paskolų liūną.

Skaityti daugiau...

Kokios greitos paskolos populiariausios?

galvojaGreitos paskolos internetu palengvino jau ne vieno lietuvio gyvenimą. Šiai dienai smulkiuosius vartojimo kreditus jau yra išbandes kas penktas pilnamestystės sulaukes tautietis. Didžiausia dalis tarp kredito prašančių asmenų yra 18-25 metų amžiaus

Lietuvos banko atlikta rinkos analizė parodė, jog vidutinė smulkiojo vartojimo kredito suma yra kiek daugiau nei šeši šimtai penkiasdešimt litų. Dažniausiai skolinamasi, ganėtinai trumpiems laiktarpiams, dalis paskolų yra grąžinama per trumpesnį nei 7 dienų laikotarpį. Vidutiniškai greitieji kreditai yra grąžinami per 65 dienas. 

Kiek kainuoja greiti kreditai?

Skirtingai nei ilgalaikiai kreditai, smulkiosios vartojimo paskolos yra kiek brangesnės. Prieš keletą metų Europos sąjunga išleido specialią direktyvą kuria buvo apribotos maskimalios smulkiųjų vartojimo paskolų palūkanos. Šiai dienai maksimali palūkanų norma negali būti didesnė nei 216% per metus. Tačiau ne visi kreditoriai maksimliai išnaudoja šias palūkanų ribas. Dažnai pirmas kreditas yra išduodamas visiškai nemokamai. bendra vidutinę metinių palūkanų norma yra 110%. Nors tai ir yra išties nemaža suma, tačiau ji beveik du kartus mažesnė nei nustatytos palūnkanų lubos.

Skaityti daugiau...



Apklausa

Kiek kartų skolinotės iš greitųjų kreditų bendrovių?